Tai jau ne šaltis, tai – kvantinis košmaras: mokslininkai beveik pasiekė absoliutų nulį
Neįsivaizduojamo šalčio temperatūros fiksuojamos pačiame aukščiausiame Antarktidos ledyno skydo taške — 3800–4050 m aukštyje virš jūros lygio. Čia, negyvenamoje ledo dykumoje, stovi ir legendinė Rusijos stotis „Vostok“. Būtent joje 1983 m. liepos 23 d. buvo užregistruota viena žemiausių temperatūrų, kada nors oficialiai išmatuotų Žemėje — –89,2 °C.
Tačiau nauji tyrimai rodo, kad gamta moka nustebinti dar labiau. Kolorado Boulderio universiteto Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro mokslininkai išanalizavo 2004–2016 m. palydovinius matavimus visoje Rytų Antarktidoje. Jų išvadų rezultatas priverčia krūptelėti: kai kuriose vietose virš „Vostok“ stoties poliarinės nakties metu temperatūra nukrito iki –98 °C. Toks šaltis įmanomas tik tada, kai virš žemyno susiformuoja itin stiprus Antarktidos poliarinis sūkurys — didžiulė vėjo masė, kuri tarsi nematoma siena įkalina šaltą orą žemyno viduje.
0 kelvinų (–273,15 °C) yra fizikinė temperatūros riba, žemiau kurios ji negali kristi. Trečiasis termodinamikos dėsnis sako, kad jos pasiekti neįmanoma. Tačiau 2021 m. vokiečių tyrėjų komanda priartėjo arčiau nei bet kada: jie sušaldė rubidžio atomų debesį iki 38 pikokelvinų — tai vos kelios trilijoninės laipsnio dalys virš absoliutaus nulio.
Eksperimento esmė buvo ta, kad apie 100 000 rubidžio atomų buvo paversti Bozės–Einšteino kondensatu, kuriame atomai elgiasi kaip viena bendra kvantinė dalelė; šis kondensatas buvo numestas 110 metrų aukščio vakuumine šachta. Laisvo kritimo metu sistema dar labiau atvėso, o prietaisai dvi sekundes sekė kiekvieną jo judesį. Tokiu būdu, tokiame ekstremaliame šaltyje atomai beveik nejuda — įprasti fizikos dėsniai tiesiog nustoja galioti, prasidėdamas keistas kvantinės fizikos pasaulis.
