Žemė krypsta: požeminio vandens pumpavimas turi didesnių pasekmių nei manoma
Mokslininkai įrodė, kad požeminio vandens pumpavimas turi didesnių pasekmių, nei manyta anksčiau. Tyrimai rodo, kad per beveik 20 metų Žemė pasviro beveik 80 centimetrų dėl gruntinio vandens perskirstymo. Tarptautinė tyrėjų komanda iš Pietų Korėjos, Honkongo, Australijos ir JAV publikuotame straipsnyje, nagrinėjančiame šią temą, atskleidė nustatytą poveikį Žemės sukimosi ašiai.
Mokslininkai, vadovaujami Seulo nacionalinio universiteto geofiziko Ki-Weon Seo, pabrėžia, kad gruntinio vandens perskirstymas daro didžiausią poveikį Žemės sukimosi ašies slinkčiai. Nors NASA jau prieš keletą metų patvirtino, kad mūsų planeta gali perskirstyti vandenį, konkretūs gruntinių vandenų poveikiai buvo neaiškūs.
Naujausiame tyrime mokslininkai sukūrė modelį, kuris remiasi stebėjimais apie Žemės sukimosi ašies slinkimo ir vandens judėjimo pokyčius. Iš įvairių testuotų modelio versijų tik ta, kuri apėmė 2150 gigatonų gruntinio vandens perskirstymą, atitiko realų slinkties mastą. Tyrėjai nustatė, kad vandens vieta turi svarbų poveikį tam, kiek jo gavyba gali paveikti ašies slinktį, ypač vidutinėse platumose.
Pagrindiniai tyrimo duomenys rodo, kad nuo 1993 iki 2010 metų intensyvus vandens judėjimas Šiaurės Amerikos vakaruose ir šiaurės vakarų Indijoje turėjo didelę įtaką Žemės ašies posvyrio pokyčiams.
Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad nors sukimosi ašies pokyčiai paprastai nėra tokie dideli, kad paveiktų metų laikų pasikeitimus, geologiniais laiko masteliais jie gali turėti svarbios įtakos klimatui. Tuo tarpu mokslo bendruomenė toliau tiria šiuos procesus ir jų pasekmes, tikėdamasi geriau suprasti mūsų planetos dinamiką.
